Ūkio subjektams yra draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus (Konkurencijos įstatymo 7 straipsnyje bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnyje), kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, t.y., kuomet nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia tiesioginius vartotojų interesus.

Praktikoje sutinkami piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pavyzdžiai:

  • nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimas;
  • prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimas darant žalą vartotojams;
  • panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymas atskiriems ūkio subjektams;
  • sutarties sudarymas, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.

Siekiančiam užimti dominuojančią padėtį ūkio subjektui tai nėra draudžiama daryti, tačiau tokiais atvejais yra keliami griežtesni reikalavimai nei tokios rinkos galios neturintiems jų konkurentams.

Ūkio subjektas bus laikytinas nuo to momento užimančiu dominuojančią padėtį, kuomet nesusiduria su konkurencija, ar gali elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų veiksmingai ribojant konkurenciją.

Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pasekmės:

  • reputacijos praradimas, kas įmonei ilgalaikėje perspektyvoje gali atnešti didžiulius nuostolius ir/ar net bankroto.
  • bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais;
  • galima taikyti individuali atsakomybė bendrovės vadovui, kuri apima – draudimas tam tikra laikotarpi eiti vadovaujančias pareigas bei bauda ;
  • galimi privatūs ieškiniai dėl žalos atlyginimo.